Rugpjūčio pradžioje finansų pasaulis vėl pajuto stiprų smūgį: rinkų indeksai smuktelėjo 10–20 proc. ar net daugiau. Tai išgąsdino gausybę investuotojų. Daugelį jų kankina klausimai: kodėl taip atsitiko ir kas toliau bus?

Atsakymas į pirmąjį beveik aiškus: taip investuotojai reagavo į reitingų agentūros „Standard & Poor‘s“ sprendimą vienu laipteliu sumažinti buvusį aukščiausią JAV valstybės skolinimosi reitingą AAA.

Tai buvo atsakas į JAV prezidento ir kongreso sprendimą žymiai (238 mlrd. JAV dolerių dabar ir dar iki 2,1 trln. JAV dolerių artimiausiais metais) padidinti valstybės skolą. Po šių JAV valdžios veiksmų šalies skola pasiekė 14,58 trln. JAV dolerių ir viršijo bendrąjį vidaus produktą (BVP).

KODĖL AKCIJOS STAIGA ATPIGO?

Pasauliui šie veiksmai signalizavo, kad prasideda nauja dolerių spausdinimo banga, kuri, nuriedėjusi per visą pasaulį, neišvengiamai turės įvairiausių nepageidaujamų pasekmių. Kokios jos, kaip veiks rinkas, įvairias šalis ir jų gyventojus, spėlioja ir politikai, ir ekonomistai, ir paprasti žmonės.

Pesimistai mano, kad tai naujos finansinės krizės pradžia. Optimistai tvirtina priešingai, neva tai buvusios krizės likvidavimo priemonė.

Investuotojų baimė dėl ateities sukėlė akcijų ir obligacijų pardavimo bangą, todėl jos ėmė staigiai pigti.

KAS TOLIAU?

Pasvarstykime, ko siekiama paleidžiant į apyvartą naujų pinigų, kokių blogybių tai sukelia.

Ekonomistai, remdamiesi istorinės patirties analize, tvirtina, kad stabilią gyvenimo gerovę žmonės kuria naudodami santaupas ir investicijas, t. y. augindami ir tausodami ekonominį derlių. Galima kartais ir pasiskolinti, bet, aišku, tik iš ten, kur to ekonominio derliaus esama.

Pasiimti skolos čekį, kuris nėra padengtas realiomis vertybėmis, labai rizikinga: galima negauti to, kas žadama. Kadangi už bet kokią riziką reikia mokėti ir kuo ji didesnė, tuo daugiau, skolos čekis nuvertėja, pasmerkdamas jo turėtoją gauti mažiau, nei tame čekyje parašyta.

Taip nutinka ir su pinigais, kai jų išleidžiama daugiau nei yra ekonominio produkto toje šalyje. Tokie valstybių vadovų veiksmai iš esmės turėtų būti vertinami kaip žmonių, naudojančių tuos pinigus, apgavystė. Geriausias apynasris, ribojantis pinigų spausdinimo savivalę, – auksinis standartas (pinigų, esančių apyvartoje, susiejimas su turimomis aukso atsargomis). Taip ilgus amžius buvo daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje tarpukariu. Nuo 1971 m. JAV prezidento Ričardo Niksono iniciatyva dolerio aukso standartas panaikintas. Greitai ši blogybė išplito po visą pasaulį, sudarydama galimybę visų šalių valdžioms apgaudinėti savo žmones neadekvačiai spausdinant pinigus, t. y. per didelis išleidžiamų pinigų kiekis visada lemia infliaciją, pinigai nuvertėja.

KAIP SAUGOJAMASI NUO INFLIACIJOS?

Būtina pažymėti, kad auksas buvo ir liko geriausiu pinigų vertės matu. Kaupdami pinigų atsargas ir saugodami jas nuo nuvertėjimo, finansiškai išprusę žmonės bei įmonės konvertuoja jas į auksą, pirkdami jį ar jo sertifikatus. Todėl šiuo metu papildomų pinigų išleidimas tiesiogiai veikia aukso kainas: kuo daugiau apyvartoje atsiranda „tuščių“ pinigų, tuo aukso kaina tampa aukštesnė.

Kas nutiko su JAV dolerio verte dėl R. Niksono ir jo įpėdinių veiksmų? Doleris per 40 metų nuvertėjo 50 kartų!

DABARTINĖ AUKSO KAINA – „BURBULAS“?

Žinoma, kiekvienai kainai įtaką daro ne tik ištekliaus vertė, bet ir jo paklausa. Didėjant aukso paklausai jo kaina kyla, o mažėjant – krenta. Prognozuojant aukso kainą reikia įvertinti du svarbiausius veiksnius: pinigų deficito dydį ir jų naudojimo kryptis.

Pinigų perteklių ir atsargas išmintingieji saugo auksu. Kai pinigų reikia investicijoms ar vartojimui, auksą ima pardavinėti daugelis – tai smukdo jo kainą. Kai jo paklausa dėl įvairių baimių ar ateities grėsmių didėja, gali pradėti formuotis aukso kainų „burbulas“. Tačiau valdžios išleidžiami papildomi pinigai jį sumažina. Visa tai galime įžvelgti panagrinėję aukso kainų istoriją.

Taigi, kai pinigų kiekis didėja aplenkdamas ekonominio produkto augimą, aukso paklausa ir kaina kyla, o tada ir ten, kur pinigai augina ekonominį produktą, aukso kaina mažėja.

KAS GRESIA PINIGAMS?

Sekant, atspėjant ar darant įtaką ekonomikos būklei galima prognozuoti ne tik aukso kainos, pinigų vertės, bet ir žmonių gyvenimo kokybės perspektyvas.

Papildomai išspausdinti JAV doleriai, sakoma, turi išjudinti pasaulio ekonomiką iš sąstingio. Tačiau patys pinigai tėra tik galimybė, prielaida bei priemonė tam įgyvendinti. Ar tai įvyks, priklauso nuo juos gavusių žmonių gebėjimų ir norų panaudoti juos pridėtinei vertei kurti.

Kažkam papildomų pinigų banga gali virsti ir ekonominiu cunamiu, nušluojančiu jų pinigus ir vertybinius popierius.

Šaltinis: žurnalas Investuok, 2011 rugsėjo 10 d.-spalio 10 d.