Data: 2006 10 12 | Ieva Urbonaitė, Delfi.lt

Lietuvoje mažiausias nedarbas Europos Sąjungoje (ES), tačiau dėl 20 proc. siekiančios aktyvios darbo jėgos emigracijos ir kitų priežasčių žemiausias darbo našumas, vidutinis darbo užmokestis, vartojimo išlaidų dydis šeimos nariui, – DELFI teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Rimvydas Jasinavičius.

Intelektinio kapitalo ugdymo komiteto pirmininkas pabrėžė, kad kiekvienas dirbantis mūsų šalies žmogus, pardavus jo darbo rezultatus, per mėnesį vidutiniškai sukuria 4560 litų pridėtinę vertę. Tai – taip pat vienas žemiausių rodiklių ES.

Kitas R.Jasinavičiaus pranešime „Ko reikia darbdaviui iš šiuolaikinio jauno specialisto?“ minėtas paradoksas – vienas didžiausių ES studentų skaičius, net 5,1 proc. valstybės biudžeto finansavimo lygis švietimui ir mažiausia lėšų dalis, skiriama vieno studento mokymui.

Negali parduoti darbo rezultatų

Apie tai, kad darbdaviai nepatenkinti aukštųjų mokyklų absolventų parengimo kokybe, kalbama ne pirmus metus, tačiau situacija nesikeičia.

„Minėti paradoksai kelia kelis klausimus. Visų pirma, ar mūsų pasirinkta aukštojo mokslo vystymo kryptis ir orientacija į kiekybę turi išteklių, reikalingų pasiekti bent minimalią kokybę? Antra, ar tai kiekybei skiriamos lėšos naudojamos efektyviai – specialistų rengimo veikloje nėra didelės dalies imitacijos?“, – vardijo Mykolo Romerio universiteto profesorius.

R.Jasinavičiaus nuomone, sprendimas mokyti vis daugiau studentų jiems pridedant vis daugiau dalykų nieko neduoda, jei „dėl to nekyla švietimo rezultatyvumas“.

„Specialistų darbo rezultatai yra tokie prasti, kad jų neįmanoma atitinkamai parduoti ir įmonių gaunama pridėtinė vertė yra maža“, – pabrėžė Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas.

Nesuvokia, iš ko mokama alga

Pramonininkų konfederacijos užsakymu atliktos žvalgomosios darbdavių ir jaunimo apklausos parodė, kad iš karto po studijų būsimi specialistai ir verslininkai norėtų uždirbti vidutiniškai po 3229, 8 lito per mėnesį. Dažniausiai įvardijamos mėnesinių atlyginimų sumos – du, trys ir penki tūkstančiai litų.

Pramonininkų konfederacijos viceprezidento nuomone, jaunam specialistui per mėnesį mokėti didelį atlyginimą – visai realu, jei jis darbdaviui sukuria keturis kartus didesnę pridėtinę vertę, tačiau „visuomenėje trūksta elementaraus suvokimo, iš kur imasi pinigai, iš kurių darbdavys savo darbuotojui moka atlyginimus“.

„Jei darbas nesukuria pridėtinės vertės, tai – ne darbas, o užimtumas. Visi dirba, o niekas neužsidirba“, – konstatavo profesorius.

Paklausiausi – darbininkai

Žvalgomosios apklausos duomenimis, dauguma jaunuolių galvoja apie universitetines studijas ir tarsi pretenduoti į intelektualinius, kūrybinius darbuotojus. Tačiau, R.Jasinavičiaus žiniomis, įmonėse tokių specialistų poreikis siekia tik 5-20 proc.

„Toks yra rinkos poreikis, čia aš nieko negaliu padaryti. Priklausomai nuo įmonės dydžio, funkcinių darbuotojų arba, kitaip tariant, vykdytojų, reikia daugiausia – nuo 20 iki 80 procentų, 15-60 proc. tobulina technologijas, kelia jų ekonominį našumą, o tų, kurie sugalvoja, kaip reikia tai daryti, keičia strategijas ir technologijas reikia nuo 5 iki 20 proc.“, – sakė profesorius.

Darbdavių konfederacijos vicepirmininkas akcentavo, kad profesijos meistrų poreikis didėjantis ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse, tačiau profesinių mokyklų populiarumas tebėra menkas, nes dauguma nori į universitetus.

Pritartų trumpesnėms studijoms

Tai, kad specialistai, į kurių rengimą valstybė investuoja daugiausia, uždirba mažiau už tuos, kurie per kelerius metus išmoksta atlikti nesudėtingą, tačiau žmonėms reikalingą darbą, R.Jasinavičiui – vienas iš galimų švietimo veiklos imitacijos pavyzdžių.

„Mes imituojame, kad studentams suteikiam aukštuosius gebėjimus, o praktiškai arba jų nėra, arba aukštųjų mokyklų absolventai jų negali realizuoti“, – konstatavo profesorius.

Antradienį surengtame bendrame pramonininkų ir dėstytojų posėdyje Kauno technologijos universiteto rektorius siūlė aukštosiose mokyklose įvesti intensyvesnį ir trumpesnį mokymą.

R.Jasinavičius tokiai minčiai linkęs pritarti. „Mano vaikai mokėsi Didžiojoje Britanijoje, – DELFI sakė profesorius, – vienas Salfordo universitete, kitas Škotijos Edinburgo universitetą. Vienam abiejų bakalauro ir magistro pakopų studijos užtruko tik ketverius metus, tačiau buvo labai aukštos kokybės“.

Priimantiems praktikantus – mokesčių lengvatos

Po diskusijų apie studentų praktikų tobulinimą ir praktikantus priimančių įmonių skatinimą, R.Jasinavičius teigė, kad geriau tai daryti ne tiesiogiai, o per mokesčių lengvatas: „Viena vertus, studentai mokytųsi darbo, kita vertus – darbdaviams tai būtų paskata juos priimti“.

Finansų ministerija įspėja, kad darbdaviams sumažinus mokesčius, sumažėtų įplaukos į biudžetą, tačiau darbdavių konfederacijos viceprezidentas šiai minčiai nepritarė.

„Nedirbantys studentai iš viso jokio indėlio į biudžetą neduoda, o jei per praktiką sukurtų produktą, įplaukos į biudžetą eitų per visus kitus mokesčius ir biudžetas nenukentėtų“, – teigė R.Jasinavičius.