Data: 2010 02 23 | Laima Švedaitė, Vakarų ekspresas

Siauros specialybės virsta pančiais

Užpernai Lietuvos aukštosiose mokyklose atlikto tyrimo duomenimis, 15-20 proc. abiturientų, priimtų studijuoti, netinka pasirinktoms studijoms, 20-25 proc. studentų nutraukia studijas, apie 30 proc. aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbina ne pagal įgytą kvalifikaciją, o 70 proc. dirbančių yra nepatenkinti turimu darbu.

Tad kokias studijas būtų protingiausia rinktis, kad investuotas laikas ir lėšos nebūtų iššvaistytos?

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Rimvydas Jasinavičius abiturientams pataria vengti siauro profilio specialybių.

„Nepatarčiau rinktis labai siaurų specialybių, nes tuomet žymiai sunkiau surasti darbą. Tarkim, uosto vadyba – kiek Lietuvoje yra uostų? Vienas. Tad galiausiai toks siauras profiliavimasis žmogui tampa pančiais. Platesnis išsilavinimas buvo ir bus reikalingas visada – ir krizės, ir kilimo metu“, – mano R. Jasinavičius.

Jo manymu, jaunuoliai, norintys sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje, drąsiai gali rinktis ekonomikos studijas.

„Tik rinktis reikėtų ne teorinę ekonomiką, o taikomąją – tai gali būti ir buhalterija, ir finansų valdymas, analitiniai darbai, nes kiekvienai įmonei, kad ir kokia ji būtų, tokie darbuotojai reikalingi“, – aiškino verslininkas.

R. Jasinavičiaus manymu, į pasirinkimų sąrašą galima įtraukti ir visas specialybes, susijusias su sveikatinimo darbais, poilsio organizavimu, farmacija, informatiką ir specialybes, susijusias su besivystančiomis komunikacinėmis priemonėmis.

„Dar viena, sakyčiau, superprofesija – darbo vietų kūrėjas ir organizatorius. Jei žmogus yra paruoštas kurti sau ir kitiems darbo vietas, jis nepražus net jeigu rinkoje darbo vietos nebus, nes galės sau ją susikurti. Negalėčiau nurodyti, kur to galima išmokti – artima turėtų būti verslo vadyba, tačiau iš rezultatų, kur įsidarbina baigusieji verslo vadybos studijas Lietuvoje, matome, kad dažniausiai jie ieško samdomo darbo. Tai rodo, kad studentai nėra tinkamai paruošti“, – mano pramonininkų konfederacijos viceprezidentas.

Dimplomas – ne viskas

Anot R. Jasinavičiaus, išsilavinimas turėtų būti kaip investicija, kurios grąža matuojama padidėjusiomis pajamomis.

Prieš renkantis studijų programą konfederacijos viceprezidentas pataria išsiaiškinti, kur baigusieji ją įsidarbina, kokį atlyginimą gauna pirmaisiais metais ir kokios absolventų karjeros galimybės per pirmuosius penkerius metus.

„Kur gauti tokią informaciją? Reikia spausti universitetą. Jei universitetas tokios informacijos neturi, tai jau irgi yra tam tikras ženklas, bylojantis apie įstaigos studijų kokybę“, – mano jis.

Anot R. Jasinavičiaus, plačiąja prasme studijų kokybės problema Lietuvoje egzistuoja, ir kai kurie jaunuoliai, ypač baigusieji verslo vadybos ar ekonomikos studijas Anglijos ar Amerikos universitetuose, darbo rinkai yra parengti geriau. Tačiau iš tiesų darbdaviai į diplomą esą kreipia mažai dėmesio.

„Ir užsienyje pakanka universitetų, kurie diplomus išduoda kaip pažymėjimus, kad studentas įstojo ir tam tikrą laiką prabuvo toje įstaigoje.

Svarbiausias darbdaviui dalykas – darbo rezultatai. Per 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį paaiškėja, ar jaunuolis turi bazinį pasiruošimą, reikalingą darbo vietai užimti. Iš darbuotojų tikimasi, kad jie atėję į darbo vietą prisidės prie generuojamų darbo rezultatų ir ekonominio rezultato – kuriamos pridėtinės vertės. Jeigu jaunimas gali įsijungti į tokią veiklą iš karto, tai yra sveikintina“, – dienraščiui teigė R. Jasinavičius.

Anot jo, abiturientai turėtų skirti du dalykus – išsilavinimą ir profesinius gebėjimus.

„Išsilavinimas yra tai, ką žmogus gali panaudoti ne tik savo profesinėje veikloje, bet ir gyvenime. Tad aukštasis išsilavinimas yra akivaizdžiai prioritetinis, nes jisai suteikia daug edukacinių žinių, kurios reikalingos gyvenime. Tačiau profesinėje veikoje yra labai svarbus žmogaus gebėjimas kažką naudingo padaryti kitiems žmonėms. Jei žmogus sugeba tenkinti kitų žmonių poreikius, spręsti jų problemas, jis visuomet bus paklausus darbo rinkoje. Tačiau jei žmogus nesugeba spręsti nei savo, nei kitų problemų, jam visuomet bus sunku surasti darbą“, – mano konfederacijos viceprezidentas.

R. Jasinavičiaus manymu, jei darbdavys žiūri į tolimesnę įmonės perspektyvą, tai net rinkdamasis žmogų „paprastesnei darbo vietas, tarkim, sėdėti „Maximoje“ prie kasų“, prioritetą atiduos žmogui su aukštuoju išsilavinimu.

„Žmogus su aukštuoju išsilavinimu tokius darbus atlieka stropiau ir atsakingiau. Be to, tokį žmogų esant reikalui visuomet lengviau išmokyti naujų dalykų. O patirtis rodo, kad geriausi darbuotojai yra „užsiauginti“ pačios įmonės“, – teigė jis.