Data: 2012 06 17 / Šarūnas Mečkys, „Lietuvos rytas“

Jei užsiėmęs žmogus darbe sunaudoja daugiau nei pagamina, tai geriau tegu jis nebūna užsiėmęs. Didžiausia problema, jog mūsų švietimo sistema sukuria „darbgavius“, o ne darbdavius. Kasmet išleidžiami darbui parengti žmonės, tačiau darbo vietų kuriančių – nėra. Tokias švietimo sistemos spragas mato Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidiumo narys profesorius Rimvydas Jasinavičius.

„Pagrindinis žmogaus turtas – gyvenimas. Pagrindinis siekis – gerinti kokybę. Jei gyvenimo kokybė negerėja – tai vadinama nuskurdimu ir tik didėjančios pajamos gerina gyvenimo kokybę. Jei valstybės gyventojų pajamos padidėja ir per infliaciją tos pajamos nepranyksta, tada galima teigti, jog gyvenimo kokybė gerėja“, – Seime surengtoje diskusijoje „Emigravimas, nedarbas ir verslo aplinka Lietuvoje“ kalbėjo  R. Jasinavičius.

Profesorius siūlė atsisakyti bergždžios veiklos, kuri naudoja daugiau išteklių nei pagaminama produkcijos, bei ruošti kvalifikuotus darbdavius, kurie kurtų pelningai dirbančias įmones ir didintų darbo vietų skaičių.

„Yra du gyvenimo kokybės gerinimo šaltiniai: savų žmonių sukurtos vertybės (pinigai) ir kitų žmonių sukurtos vertybės. O pinigų spausdinimas, vengiant produktyvumo, yra trumpalaikis ekonomikos sužadinimas, imitacija ir žmonių skurdinimas. Esminis, padėtį keičiantis dalykas – darbas, sukuriantis gyvenimo kokybę gerinančias vertybes“, – tvirtino R. Jasinavičius.

„Visame pasaulyje rizikos kapitalo investicijos yra skiriamos aukštos pridėtinės vertės darbo vietoms kurti. Tokiais privačiais fondais naudojasi „Microsoft“, „Apple“, „Cisco“, „FedEx“ ir kt. kompanijos milžinės.

Praėjusiais metais Lietuvoje investuota 90 mln. Lt į privačias smulkias ir vidutinio dydžio įmones, kurios buvo sustiprintos papildomu kapitalu. Šie rizikos kapitalų pinigai nukreipti tik į aukšto pridėtinės vertės įmones, kuriančias programinę įrangą, biotechnologijas, energetikos, informacinių technologijų bei telekomunikacijų produkciją“, – teigė Lietuvos rizikos kapitalo asociacijos prezidentas Šarūnas Šiugžda.

anot jo, didžioji dalis investicijų Lietuvoje yra skiriamos smulkioms, jaunoms įmonėms, kuriose dirba iki 20 darbuotojų. Dėka šių fondų, praėjusiais metais Lietuvoje įsitvirtino lazerių įmonė „Brolis“, kurią įkūrė du broliai mokslininkai.

Tikimasi, jog ateityje ši įmonė plėsis ir sukurs darbo vietas Lietuvoje. Per praėjusius metus naudojantis rizikos kapitalo investicijomis įsteigta 14 įmonių, investuota net į 24 jaunas įmones.

„Dabar Lietuvos gyventojai yra labiau prasiskolinę nei verslas, tad spaudžiami ne tik einamųjų sąskaitų (komunalinių mokesčių), bet ir bankinių paskolų yra priversti emigruoti ir ieškoti darbo užsienyje. Kadangi ankstesniosios trumparegės vyriausybės uždarė kelią pinigų gamybai Lietuvoje, piliečiai yra priversti ieškoti geresnio gyvenimo sąlygų tose valstybėse, kuriose pinigų gamyba yra aktyvi, pavyzdžiui Jungtinė Karalystė“, –  aiškino Valdemaras Katkus, Nepriklausomas finansų analitikas.

Nepriklausomo finansų analitiko nuomone Lietuvos ūkiui reikėtų – ilginti darbo laiką ar trumpinti atostogas.