Pastaruoju metu daugeliui Lietuvos gyventojų vis aktualiau tampa sulaukti artimiausios pajamų dozės: atlyginimo, pensijos, pašalpos, stipendijos. Didėjančių išlaidų lavina vis greičiau sausina daugumos mūsų kišenes. Apie pirmąsias pinigų stokos priežastis – nuo vaikystės neteisingai formuojamus didėjančių išlaidų įpročius – kalbėjome pirmajame straipsnyje (žurnalas „Investuok“ ). Šiame  straipsnyje  kalbėsime  apie ne mažiau  svarbią  mūsų  piniginių  išteklių  sekinimo  priežasčių  grupę  –  didėjančius  mokesčius. Pradėsime nagrinėti  ir būdus,  kaip pasipriešinti visoms skurdinimo jėgoms.


DAUGELIO PINIGŲ ATSARGOS – MENKOS
Jau akcentavome, kad  išlaidų  įprotis,  tarsi kiaurasamtis, neleidžia sukaupti ir išlaikyti pinigų  atsargų  likučio. Tai  žino  ir vaikas, ir  studentas,  ir net pensininkas.  Išlaikytinio pinigų  atsargos  – minimalios  arba  jų  visai nėra. Tai lyg ir savaime suprantamas faktas.
Šią  problemą  daugelis  imasi  spręsti  įsidarbindami. Formalus atlyginimas Lietuvoje nėra visai menkas. Jo minimalų lygį apsaugo įstatymai. Statistikos skelbiami  šalies darbo užmokesčių vidurkiai daugiau nei du kartus viršija įstatymo nustatytą minimumą. Tačiau  faktiškai daugelio šalies darbuotojų piniginės atsargos nėra didesnės nei nedirbančiųjų. Kodėl? Nors  darbinės  pajamos  lyg  ir  turėtų  gerokai  papildyti  žmonių  pajamas,  tačiau  jų svarbiausias  asmeninių fnansų  rezultatas – pinigų  likutis  mėnesio pabaigoje  –  beveik nepasikeičia. Tam  trukdo net keturios svarbiausios priežastys.

Pirmoji,  akcentuota  pirmajame  straipsnyje, yra „išlaidų rėtis“ – įprotis išleisti visus pinigus, kuriuos turime.
Antroji – valdžios reketas: darbinės pajamos apmokestinamos didžiausiais ir progresiniais mokesčiais (pajamų, „Sodros“ ir kt.), sudarančiais iki 50 % uždirbtų pajamų. Progresinių mokesčių ekonominė motyvacija – neigiama: jie ekonomiškai baudžia visus, kas stengiasi daugiau dirbti ir uždirbti.
Trečioji – palūkanos už vartojimo kreditus, kurių atsiradimą išprovokuoja pats darbo režimas: būtinybė turėti būstą netoli darbovietės,  transporto  priemonę,  kad  būtų galima greičiau pasiekti  tą darbo vietą,  taip pat  būtino  prestižo  reikmenų  (nauji  rūbai, IT priemonės) ir kt.
Ketvirtoji,  lyg  specialiai  sukurta  tiems atvejams, jeigu kažkokiu būdu tas mėnesinis likutis susiformuoja, – infiacija.

INFLIACIJA
Tai irgi paslėptas mokestis, kurio akumuliacinis poveikis paslapčia, bet gana sparčiai naikina  sukauptų  piniginių  atsargų  vertę. Beje,  žymiausi  pasaulio  ekonomistai  (Liudvigas von Misesas  ir kt.)  tvirtina, kad  infliacijos tikroji priežastis – valdžios veiksmai (klaidingi ir / ar specialūs).

GYVENAME DIDĖJANČIŲ IŠLAIDŲ SRAUTE
Ir  „išlaidų  rėtis“,  ir  didėjantys mokesčiai kiekvieną mūsų  įtraukia  į stiprėjantį  išlaidų srautą, vis greičiau nešantį skurdo link. Darbinių  pajamų  vos  užtenka  apmokėti  didėjančius mokesčius ir skolas.

Krizės  metu  tai  ypač  išryškėjo.  Lietuvos žmonės  jau  treti metai ne  tik nepasididino savo atsargų, bet  ir ėmė naikinti net  tėvų  ir senelių sukauptus turtus aukso dirbinių pavidalu. Paradoksalu, bet pernai Lietuva tapo aukso eksportuotoja! Iš šalies  išvežta net 90 tonų aukso! Kur jo pasikasime ryt ir poryt?

IŠLAIDŲ UPES GIMDO POLITIKAI
Nuolatinė  ir  didėjanti  pinigų  infiacija  kiekvienam  turėtų priminti,  kad  šiuolaikiniai pinigai  jau nėra  ilgalaikio  turto  atributas. Jie virto mažėjančios vertės mokėjimo priemone, pagrįsta valdžios skolomis.

Pagrindinių valiutų – dolerio, euro,  jenosir  kt. –  spausdinimo mašinos dirba  spartėjančiu  rėžimu,  skatinamos  valdžios  nutarimų ir skolos įsipareigojimų. Dėl to beveik visos pasaulio šalys jau gyvena rytdienos ir dar
tolimesnės ateities sąskaita. „Na, o jeigu visa valstybė yra paskendusi skoloje, tai kodėl neprivertus visų piliečių sekti jos pavyzdžiu“, – mąsto kai kurie politikai.

KAS GALI PASIPRIEŠINTI ŠIOMS JĖGOMS
Padėtis gali būti geresnė  ir užtikrinti  turtėjimo  tendencijas,  bet  tik  tiems,  kurie  reikiamai  išlavins  savo  fnansinį  intelektą  ir juo naudosis. Pinigams virtus specifnės  informacijos  forma,  norint  juos  generuoti  ir valdyti  būtina  pasitelkti  tos  specifnės  informacijos valdymo metodus. Suvokus šiuolaikinių  pinigų  esmę  susidaro  veiksmingos sąlygos  išlaidų  srovę  nugalėti  stiprėjančiu pajamų srautu.

1. SUKURKIME SAVO PINIGŲ SRAUTĄ
Priešpriešinių  išlaidų  ir  pajamų  srautų skirtumas  formuoja  savo pinigų  srautą. Tai ir yra nuolatinio piniginio likučio rezultatas. Jeigu kas savaitę ar mėnesį atsiranda  teigiamas pinigų likutis ir jis didėja, vadinasi atsirado savų pinigų srautas.

Juo būtina nuolat rūpintis, analizuojant  ir valdant (minimizuojant) išlaidas, didinant ir stiprinant pajamų šaltinius, prioritetą atiduodant  tiems,  kurių mokestinė  našta mažiausia. Visame pasaulyje mažiausiais mokesčiais
apmokestinamos  ilgalaikių  investicijų  pajamos, fnansinių  svertų naudojimas  ir  verslo, kuriančio  darbo  vietas,  veikla.  Todėl  būtina
stengtis kuo greičiau samdomojo darbuotojo veiklą pakeisti investicinio verslo veikla.

2. SAUGOKIME SAVO PINIGŲ SRAUTO REZULTATUS
Kaip  jau  minėjome,  dėl  infiacijos  piniginės atsargos  sparčiai nuvertėja. Todėl pirmiausia būtina  srauto  suneštus pinigus apsaugoti nuo infiacijos. Tam naudojamos dvi priemonės.

Pirmoji –  iškeisti  juos  į  ilgą  laiką nekintančios  vertės  bei  nesunkiai realizuojamus daiktus:  tauriuosius metalus,  naftą  ir  kitas žaliavas. Jeigu kyla klausimas, o kur juos laikyti  ir  kaip  apsaugoti,  tai  galima  įsigyti  jų sertifkatų arba specifnių biržoje prekiaujamų fondų (ETF).

Antroji  –  investuoti  į fnansinius  aktyvus. Ypač svarbu neapsirikti darant šias investicijas, nes neturint pakankamo fnansinio išprusimo ir praktinio patyrimo labai dažnai yra nusiviliama,  kai  vietoje  įsivaizduojamo  aktyvo  faktiškai įsigyjamas pasyvas. Tokiu atveju be išlavintų verslumo įgūdžių, padedančių padidinti investicinio pirkinio vertę taip, kad jis virstų tikruoju fnansiniu aktyvu, neišsiversime.

KAS YRA TIKRASIS FINANSINIS AKTYVAS
Daugelis  investuodami apsirinka,  turėdami viltį sulaukti tik investicijos kainos ar vertės prieaugio. Rinkos dažnai „pakišą kiaulę“ – vietoje prieaugio sulaukiama kainos kritimo. Ilgalaikės investavimo sėkmės lydimi investuotojai,  pvz., V.  Bafetas,  tokių  veiksmų investicijomis  nevadina,  o  tokius  investuotojus vadina lošėjais. Pasak jo, tai tik spekuliacija su jai būdinga rizika, kai kainos ne tik kyla, bet ir krinta nepriklausomai nuo mūsų. Tikrasis  fnansinis  aktyvas  privalo  generuoti  nuosavą  pinigų  srautą: dividendus, nuompinigius ar pan. Būtina prisiminti, kad pinigai, patekę  į mūsų rankas, turi  ir fnansinės sėklos savybę: investuoti į tikrąjį finansinį aktyvą, kuris yra teisingai valdomas, po kurio laiko duos derlių – savų pinigų srautą.

Trečiasis dėsnis bus publikuojamas lapkričio mėnesio Investuok žurnale. O nuo lapkričio 20 d. jūs galėsite jį rasti šioje svetainėje.

Šaltinis: žurnalas Investuok (2010 spalio nr.)