Ankstesniuose straipsniuose žurnale „Investuok“  nagrinėti du asmeninių finansų dėsniai: „Išlaidų rėčio“ ir „Pinigų srauto“. Šie dėsniai atspindi daugelio žmonių finansinės veiklos esmę. Esame veikiami nuolat didėjančių išlaidų ir bandančių jas padengti pajamų srautų stichijos. Apie šios kovos rezultatus liudija savų pinigų srautas, kurį sudaro pinigų likutis kiekvienam nagrinėjamam laikotarpiui pasibaigus.

Jei  tokio, nuolat  atsirandančio  ir didėjančio,  likučio nėra, tai reiškia, kad mes tampame  išlaidų  įkaitais,  vergais.  Ilgalaikis  išlaidų dominavimas mūsų gyvenime neišvengiamai ima skandinti mus skurdo pelkėje. Pinigų likutis iš kiekvienų pajamų tampa plūduru toje pelkėje, o jų srautas formuoja stabilų plaustą.

Dabar panagrinėkime, kaip  tą plaustą paversti stabilia fnansine sausuma ar net kalnu.

Nuo  vaikystės mus moko pasirengti darbui, kuris  garantuos  pastovių pajamų  srautą.  Tikimasi,  kad  jis  nugalės  gyvenimo  išlaidų  srautą. Tačiau nūdienos realybė atspindi priešingas tendencijas: išlaidos didėja sparčiau nei atlyginimai. Vidurinioji  klasė,  kuri  dirbdama  kvalifkuotą darbą dar prieš kelis dešimtmečius galėjo kaupti pinigines atsargas ir didinti savo gyvenimo komfortą, šiuo metu sparčiai nyksta. Profesorius, rašytojas, inžinierius, aukštas valstybės tarnautojas ar politikas iš savo darbo pajamų vos sugeba išlaikyti  susikurto  gyvenimo kompleksą.  Juk net labai kvalifkuotas darbas neleidžia  sukurti pakankamo nuosavų pinigų srauto, kuris atsirastų po to, kai padengiamos didėjančios išlaidos.

Būtina  atkreipti  dėmesį,  kad  darbo  pajamos priklauso nuo paties darbuotojo, t. y. nuo jo fzinių ir intelektinių galių, ir darbdavio sukurtos  darbo  vietos.  Praradus  darbo  vietą, nesant kitų alternatyvų darbo rinkoje  ir krizei paveikus darbuotojo galias  (liga,  senatvė, technologiniai pokyčiai ir kt.), darbo pajamų šaltinis kaipmat nutrūksta.

Net  ir  nesant  minėtoms  krizėms,  darbo galimybės yra ribotos: žmogus negali dirbti 2–3 kartus  ilgesnį darbo  laiką per parą! Todėl  samdomas darbuotojas darbų  sistemoje tėra tik ribotų (pagal laiką) galimybių technologine ir fnansine priemone, kuria generuojamos pajamos taip pat yra ribotos.

Priešingybė jam – pati darbo vietų sistema, kuri gali generuoti pridėtinę vertę ne tik iš didėjančių vietų skaičiaus, bet ir iš naudojamo materialaus bei  intelektinio kapitalo. Efektyviai  veikiančią  darbo  vietų  sistemą  apriboja tik vienas dalykas – rinkos poreikiai. Todėl globalios rinkos požiūriu daugelio darbo sistemų plėtros galimybės – ypač viliojančios.

Finansų  kalba,  efektyviai  veikianti  darbo vietų sistema, kuri generuoja ir kuria pridėtinę vertę, o iš jos – savų pinigų srautus, vadinama fnansiniu aktyvu. Visos priemonės, generuojančios išlaidas, kurių nepadengia savų pinigų srautai, vadinamos fnansiniais pasyvais.

Visa,  kas  papildo mūsų  kišenes  pinigais, yra aktyvai, o kas ištuština – pasyvai. Visada būtina prisiminti, kad kiekvienam ištrūkusiam iš išlaikytinių luomo yra galimi du pinigų šaltiniai: pajamos iš nuosavo darbo – alga,  ir pajamos  iš nuosavų fnansinių aktyvų – dividendai, išlaidų ir mokesčių sumažinimas, kapitalo prieaugis.

Pirmąjį šaltinį generuoja individo fzinė ir intelektinė veikla, antrąjį – stiprėjanti ir besiplėtojanti darbo vietų sistema. Žmonės, gyvenantys tik iš savo net ir didėjančių darbo pajamų, visada yra didelės rizikos zonoje: įvykus nesėkmei dingsta vienintelis jų pačių ar jų darbo vietos pajamų šaltinis,

o tai sukelia fnansinį ir psichologinį diskomfortą.  Juk  išlaidų  srautas,  susijęs  su pasiektu gyvenimo lygiu, neišnyksta ir tampa didėjančia grėsme asmeniniams finansams.

Apsidrausti nuo tokios vis dažniau nūdienos pasaulyje nutinkančios situacijos ir moko trečiasis  dėsnis:  subordinuokime  gyvenimo išlaidas tai savo pinigų srauto daliai, kurią generuoja nuosavi  aktyvai.  Subordinacija  reiškia  pavaldumą  arba  visišką  priklausomybę kažkokiam aukštesniam pradui. Šiuo atveju – tai pajamos, gaunamos pinigų srautų pavidalu iš turimų ir efektyviai veikiančių fnansinių aktyvų. Jei tokios nuolatinės pajamos gali visiškai kompensuoti ne tik mūsų egzistencines išlaidas, bet  ir visų turimų pasyvų  išlaikymą, darbinė veikla  žmogui nebėra vergiška prievolė  ir priklausomybės pančiai. Ji gali padėti atsiskleisti  tikrosioms  asmenybės  vertybėms, neiškeičiant jų į vienintelį užmokestį.

Ketvirtasis dėsnis bus publikuojamas gruodžio mėnesio Investuok žurnale. O nuo gruodžio 20 d. jūs galėsite jį rasti šioje svetainėje.

Šaltinis: žurnalas Investuok (2010 lapkričio nr.)