Ankstesniuose straipsniuose nagrinėti trys asmeninių finansų dėsniai: „Išlaidų rėčio“, „Pinigų srauto“ ir „Finansinių aktyvų“. Jie lemia žmonių veiksmus, kurie generuoja nuosavus pinigus. Jie atsiranda išleidus ne viską, ką žmonės užsidirba savo darbu arba ką jiems suneša jų fnansiniai aktyvai. Ne vienam gali susidaryti įspūdis, kad didėjant jo piniginėms atsargoms gerėja jo perspektyvos. Daugeliu atveju tai – iliuzija.
AUKSINIS PINIGŲ PERIODAS
Tūkstančius metų žmonių naudojami pinigai turėjo konkrečią materialią vertę. Dažniausiai tai buvo aukso, sidabro ar kitų retųjų metalų specialios formos plokštelės, vadinamos monetomis. Pastaraisiais šimtmečiais daugelyje šalių jas pakeitė banknotai.
Juos spausdinę valstybių centriniai bankai buvo įsipareigoję iškeisti banknotus į turimas aukso ar sidabro atsargas. Todėl ir popieriniai pinigai turėjo konkrečią materialią vertę, skaičiuojamą aukso svoriu, kurį garantavo jų leidėjas. Tokiais pinigais žmonės pasitikėjo, vadino juos valiuta, naudojo ir mainuose, ir kaip atsargų bei turto kaupimo priemonę. Piniginio vieneto susiejimas su konkrečiu aukso kiekiu garantavo jų vertės pastovumą.
PASITIKĖJIMAS VALIUTA
Mūsų seneliams ir tėvams, žinojusiems, kad jų turimi ir naudojami pinigai yra susieti su auksu, o šį susiejimo santykį ir jo pastovumą garantuoja valstybė, popieriniai pinigai buvo aukso vertės. Pinigai jiems buvo ir jų darbo rezultatų bei turimo turto matas, kaupimo priemonė.
Kainų augimą, dažniausiai gana lėtą, jie suprato kaip infiacijos reiškinį, kuris buvo būdingas silpnos ekonomikos arba krizių apimtoms šalims. Esant didelei infiacijai, vadinamai hiperinfiacija, žmonės imdavo savais pinigais nepasitikėti ir stengdavosi juos išsikeisti į stabilesnius bei didesnį pasitikėjimą turinčius pinigus. Todėl infiacijos kamuojamose šalyse greta nacionalinių pinigų imdavo cirkuliuoti svetimšalė valiuta. Dažniausiai tai būdavo JAV doleriai. Atsargų kaupimas „tvirtos“ valiutos pavidalu buvo laikomas geru pinigų apsaugos būdu.
VALIUTOS NELIKO
Viskas pasikeitė, kai 1971 m. JAV prezidentas Ričardas Niksonas panaikino savo šalies įsipareigojimus apyvartoje esančius popierinius JAV dolerius iškeisti į auksą. Nuo to laiko prasidėjo spartus ne tik dolerio, bet ir visų pasaulio valstybių pinigų nuvertėjimas, kuris nepriklausė nuo tų šalių vidinių veiksnių. Būtina žinoti, kad dėl JAV valdžios negarbingų veiksmų tikrosios valiutos visame pasaulyje nebeliko. Visų valstybių pinigai jau praradę konkrečią ir stabilią materialią vertę, susijusią supastoviu aukso ar kitų vertybių kiekiu.
Šiuolaikiniai pinigai – tai tik į apyvartą juos išleidusių valstybių skoliniai įsipareigojimai. Kuo labiau valstybė yra įsiskolinusi, tuo daugiau jos pinigų atsiranda apyvartoje ir tuo labiau jų vertė yra sumažėjusi. Krizių metu valstybių vadovai, neva siekdami krizes įveikti, į apyvartą išleidžia vis didesnius, papildomus pinigų kiekius ir taip nuolat sumažina jau esančių pinigų vertę. todėl atsargų bei turto kaupimas ir ilgalaikis jų laikymas bet kokių pinigų pavidalu – savęs nuskurdinimo būdas.
KAIP NUSTATYTI PINIGŲ VERTĘ
Visais laikais kaip pinigai geriausiai tarnavo auksas arba jo atitikmuo – vertybiniai popieriai, tiesiogiai susieti su auksu. Todėl ir šiandien turimų pinigų vertę galima nustatyti aukso kiekiu, kurį galima įsigyti biržoje už turimo pinigo vienetą.
Pvz., lito vertę galima nustatyti aukso kiekiu, kurį konkrečiu momentu galima įsigyti aukso biržoje už vieną litą. 2010 m. lapkričio 9 d. Niujorko biržoje aukso uncijos (31,1035 g) kaina pasiekė istorinį rekordą – 1421 JAV doleris. Tai reiškia, kad tą dieną už vieną litą buvo galima įsigyti tik 8,855 miligramo aukso.
Visi pasaulio finansų analitikai teigia, kad aukso kaina ir toliau augs. Tai reiškia, kad visų valstybių pinigai, taip pat ir litai, toliau nuvertės. Todėl savo ilgalaikes atsargas kaupti ir laikyti vertėtų (bent jau šiuo metu) aukso arba jo atitikmenų pavidalu.
—
Penktasis dėsnis bus publikuojamas sausio mėnesio Investuok žurnale. O nuo sausio 20 d. jūs galėsite jį rasti šioje svetainėje.
Šaltinis: žurnalas Investuok (2010 gruodžio nr.)
taigi, taigi, o kur penktasis dėsnis?
Tai pagal Jus dabar visi turėtumėme susipirkti auksą ir jį kaupti? Nes kitaip prarasime pinigu?
Mano žinios labai ribotos investicijų srityje, kaip supratau stabiliausią vertę ateityje išlaikys auksas, bet klausimas kaip investuoti į jį, tiesiog pirkti kaip darė seneliai ir slėpti po čiužiniu? Kaip paskui realizuoti tą auksą? Arba kalbant apie atitikmenis, kaip suprantu kalbama apie auksu paremtus vertybinius popierius, kur tokių rasti? Būčiau dėkingas jeigu kas nors bent jau nukreiptų kur ieškoti informacijos.