Ankstesniuose straipsniuose pristatyti penki asmeninių finansų dėsniai: „Išlaidų rėčio“, „Pinigų srauto“, „Finansinių aktyvų“, „Pinigų apsaugos“, „Teigiamo sverto“. Jie pagrindžia finansinių išteklių gausinimo būdus. Pastarasis dėsnis atskleidžia tikrąją finansinę veiklos prasmę.

KAI SKRANDIS IR ŠIRDIS VALDO GYVENIMĄ

Daugelis pinigus tapatina su papildomomis savo poreikių tenkinimo galimybėmis. Jų svajonėse dominuoja naujos išlaidos, kurias jie padarys vos tik prasimanę pinigų. Tokius žmones amerikiečių mokslininkas Stephenas R. Covey priskiria prie individų, kurių pagrindinis organas, valdantis jų gyvenimą, yra skrandis. Jiems pinigų reikia šiandien, kad patenkintų savo besotį skrandį egzistencinėmis išlaidomis.

Antrajai kategorijai jis priskiria žmones, turinčius dar ir širdį. Tokių žmonių gyvenimą įprasmina tėviški jausmai. Jie pinigų siekia tam, kad patenkintų ne tik savo, bet ir artimos aplinkos (dažniausiai savo vaikų) poreikius. Tad ir šios kategorijos žmonėms pinigų šiandienos poreikiams dažniausiai trūksta. Jie savo finansinėje veikloje vadovaujasi pirminiu potraukiu – iš kažko (tėvų, valdžios, darbdavių, rėmėjų ir kt.) tų pinigų gauti ir kuo daugiau.

Skrandis ir širdis verčia žmones pinigų gauti vis daugiau.

Apibendrinant šioms kategorijoms priskiriamų žmonių finansinę veiklą galima įžvelgti, kad jų gyvenimo misija – nuolatinė kova dėl pajamų. Dažniausiai pajamų šaltiniai – darbas, pensijos ir pašalpos. Tačiau retą kurį taip gaunamos pajamos gali visiškai patenkinti, nes ir pensijas, ir pašalpas, ir net atlyginimus riboja atitinkami biudžetai.

PROTAS – GALINGIAUSIA PRIEMONĖ, NORINT PRASIMANYTI PAJAMŲ

Trečiajai kategorijai priskiriami talentingi žmonės, kurių išlavintas protas padeda jiems gauti didelius pinigų kiekius, viršijančius šiandienos egzistencinius poreikius. Tačiau jų įmantrus protas ne visada būna doras. Dažnai jie nevengia pasipelnyti naudojantis kitų žmonių neišprusimu, naivumu, silpnybėmis ir net gailestingumu bei nuoširdumu.

Esminis nedoros požymis – naudos sau gavimas „gudriai“ perskirstant esamus išteklius. Nespręsdami išteklių trūkumo problemos, jie savo pajamas didina skriausdami kitus žmones. Tokių žmonių finansinei veiklai būdingas principas „išlošiau / pralošė“. Todėl jų asmeniniai finansai priklauso nuo to, kokius finansinius nuostolius patiria kiti žmonės.

Nedoras protas lobsta skriausdamas kitus žmones

Nemažai finansinio pasaulio lyderių nesibodi naudotis savo proto pranašumais, jiems tikslai pateisina priemones, greito pelno ir turtų auginimo interesai užgožia padorumą.

FINANSINĖS SIELOS SINERGETIKA

Beveik visos didelių bendruomenių išpažįstamos religijos turi auksinę taisyklę: „Elkitės taip, kaip norėtumėte, kad elgtųsi su jumis.“

Pabrėžtina, kad šios taisyklės variantas judaizmo šventuosiuose raštuose formuluojamas taip: „Nedaryk kitiems to, ko nenori patirti pats.“

Tą akcentuoju todėl, kad finansų pasaulyje veikia gana daug šios religijos išpažintojų. Tik gaila, kad daugelis jų nesivadovauja tokia vertybine nuostata. Suprantama, kad skelbti vertybes nėra sunku, labai sunku jų laikytis, ypač jei norima daug ir greitai.

Tokios vertybės įgyvendinimas reikalauja ir išminties, ir taurios sielos. Tokias savybes turi tik ketvirtos kategorijos žmonės. Jų sielą formuoja trys būtinos sudėtinės dalys: pagrindinis tikslas ir jo vizija, vertybės, misija. Todėl ir finansų pasaulio veikėjai bei jų organizacijos privalo turėti taurią sielą.

Svarbiausia vertybė – padorumas su visais žmonėmis, ypač su tais, kurių gyvenimui įtaką daro mūsų veikla.

Kitų žmonių finansinių išteklių užvaldymas turėtų būti vertinamas kaip didelė nuodėmė – finansinės nedoros požymis. Finansinės veiklos pagrindinis tikslas turėtų būti finansinių išteklių gausinimas, mažinant jų trūkumą, o ne juos perskirstant. Tai galima pasiekti visas problemas sprendžiant principu „išlošiau / išlošė“ (angl. „Win win“). Tik tokia veikla sukurs sinergetinį efektą nieko nenuskriaudžiant. Visuotinai didėjant ištekliams bus galima visus patenkinti nieko nenuskriaudžiant.

Todėl ir finansiniame pasaulyje vadovaukimės dorovingos misijos principais: nuolat ugdydami finansinį intelektą, efektyviais veiksmais gausindami finansinius išteklius gerinkime visų su mumis ir mūsų veikla susijusių žmonių gyvenimo kokybę.

Šaltinis: žurnalas Investuok, 2011 vasario 10 d.-kovo 10 d., Nr. 2 (38)