Ankstesniuose straipsniuose pristatyti šeši asmeninių finansų dėsniai: „Išlaidų rėčio“, „Pinigų srauto“, „Finansinių aktyvų“,„Pinigų apsaugos“, „Teigiamo sverto“ bei „Dorovingos misijos“. Jie pagrindė finansinių išteklių efektyvaus bei dorovingo gausinimo taisykles. Pastarasis atskleidžia intelekto finansines galias.

Kiekvienas žino, kad yra tūkstančiai būdų, kaip išleisti ar prarasti turimus pinigus, ir tik du dori būdai, kaip jų įsigyti: arba pats dirbi už pinigus, arba pinigai dirba už tave.

Labai gaila, tačiau daugelis žmonių savo gyvenime bando naudoti tik pirmąjį būdą – dirba sunkų, beveik visą gyvenimą trunkantį samdinio darbą. Antrojo būdo naudojimas per amžius buvo tik labai mažos visuomenės dalies privilegija. Ją lėmė paslaptimis apipintas, tik atskirų šeimyninių klanų vykdomas ir tik jų ratui priklausančių asmenų finansinio intelekto ugdymas. Deja, ir šiandien viešojo lavinimo mokyklose asmeninių pinigų įdarbinimo gebėjimams ugdyti reikiamo dėmesio neskiriama. Sakoma, kad tegu pats gyvenimas moko. Tačiau konkretaus mokytojo adreso nenurodoma. Tad belieka vadovautis šia patarle: skęstančių finansinėse gelmėse gelbėjimas – jų pačių reikalas. Norintiesiems ne tik nepaskęsti, bet ir nepatekti į finansinių problemų verpetus, ir skiriamas šių publikacijų tęsinys.

KAIP ŽMONĖS GAUNA PINIGŲ

Pagrindinis doras būdas prasimanyti pinigų – mainai. Kiekvienas, turintis vertingą ir kažkam reikalingą daiktą ar paslaugą, gali juos išsikeisti, t. y. parduoti, už pinigus. Gaunamų pinigų kiekį lemia mokėtojo gaunama nauda ir vertė. Todėl kuo daugiau vertės mes galime suteikti pirkėjui ar plačiam jų ratui, tuo daugiau pinigų už ją galime gauti.

Ne paslaptis, kad prekės ir paslaugos sukuriamos darbu. Tačiau jų kokybė, vertė ir kiekis dar labai priklauso nuo išteklių, jų perdirbimo priemonių ir technologijų, veiklos organizavimo bei rinkodaros priemonių. Visas jas atspindi darbe naudojamas materialus turtas ir finansiniai ištekliai.

Kai darbe naudojamas materialus ir finansinis turtas sukuria vartotojams reikalingą ir naudingą vertę, jis tampa kapitalu.

Priemonės, kuriomis sukuriama nauja, papildoma vertė, vadinamos kapitalu.

VERTĘ KURIA NE TIK DARBAS, BET IR KAPITALAS

Darbe naudojamas kapitalas virsta galinga jėga, padedančia sukurti prekių ir paslaugų didelę vertę, už kurią vartotojai sumoka didelius pinigus. Darbuotojas, savo darbe naudojantis svetimą kapitalą, tegali gauti atlyginimo pavidalu dalį jo darbu sukurtos vertės. Kita dalis atitenka kapitalo savininkui investicinės grąžos – grynojo pelno pavidalu. Todėl ir sakoma, kad samdomas specialistas dirba už pinigus. Investuotojo pinigai, pavirtę kapitalu ir prisidėję prie vertės sukūrimo, taip pat uždirba papildomų pinigų investuotojui pačiam net nedalyvaujant darbo procese.

KADA PINIGAI IMA DIRBTI

Kad pinigai patys pradėtų dirbti ir uždirbtų papildomų pinigų, būtinos dvi sąlygos: pirma, jis privalo virsti kapitalu, antra, jis turi būti efektyviai valdomas. Abi šias sąlygas patenkinti gali tik teisingai ir pakankamai išlavintas finansinis intelektas. Jis kiekvieną darbo vietą bei jų sistemą valdo kaip investicinį objektą, kuris tenkindamas vartotojų poreikius kuria pridėtinę vertę ir ja dalinasi su darbuotojais darbo užmokesčio pavidalu, investitoriais – investicinės grąžos pavidalu, pilietine visuomene – mokesčių pavidalu.

Investuotas kapitalas investiciniame objekte – darbo vietose – patiria daug ir įvairių transformacijų. Jis virsta žaliavomis, energija, įrankiais ir mašinomis, prekėmis ir paslaugomis, projektavimo, gamybos, sandėliavimo, transportavimo bei pardavimo išlaidomis. Tik vartotojų sumokėti pinigai grąžina jam pirmykščių pinigų pavidalą. Jeigu po visų minėtų transformacijų pardavus gautas pinigų kiekis viršija ir investuotų, ir veikloje patirtų išlaidų kiekį, rezultatas pasiektas: pinigai uždirbo pinigus.

KO REIKIA, KAD PINIGAI EFEKTYVIAU IR DAUGIAU UŽDIRBTŲ

Veiklos efektyvumas matuojamas rezultatų ir jiems gauti sunaudotų išteklių santykiu. Finansinės veiklos efektyvumą atspindi investicinės grąžos rodiklis, kuris parodo, kiek procentų papildomų pinigų per metus uždirbo investuoti pinigai.

Kuo sudėtingesnė veikla, kurioje dalyvauja investuoti pinigai, tuo didesnė rizika jiems „nubyrėti“. Todėl investuotojams patraukti būtina, kad sudėtinga veikla siūlytų didesnę investicinę grąžą, kuri galėtų kompensuoti galimus nuostolius.

Kad ir kokių mitų prikurtume apie pinigus ir jų ypatingas galias, tenka konstatuoti, kad jie tėra specifinė žaliava, naudojama gyvenime ir darbe. Jų mažėjimą ar didėjimą lemia naudotojų veiksmai.

Teisingus veiksmus gali atlikti tik tinkamai išlavinto intelekto žmonės.

Pinigams, kaip finansinei sėklai auginti, būtinas įvairiapusiškai išlavintas intelektas, kurio svarbiausios sudėtinės dalys yra finansinis, vadybinis, socialinis, kūrybinis, emocinis bei dorovinis intelektai.

Tik jų visų harmoningas naudojimas leidžia sukurti vartotojams tokią vertę, už kurią jie mielai, laisva valia ir su dėkingumu atiduotų savo pinigus. Tos vertės kūrėjai tampa finansinių išteklų garsintojais ir jų naudojimo žmonių gyvenimo kokybei gerinti šaltiniais.

Vertę kuriantis intelektas gausina pinigus ir padeda visuomenei gerinti jos narių gyvenimo kokybę.

Šaltinis: žurnalas Investuok, 2011 kovo 10 d.-balandžio 10 d., Nr. 3 (39)